|
|
|
Jeruzalės tuneliui iš tiesų 2700 metų |
 |
 |
 |
|
Biblija
|
|
Penktadienis, 19 Vasaris 2010 17:37 |
|
 Daugybė spekuliacijų ir mitų raizgė vadinamąjį Siloamo tunelį, kuris, anot Senojo Testamento, maždaug prieš 2700 metų gelbėjo Jeruzalės gyventojus nuo asirų. Biblija pasakoja, kad karalius Ezekijas, gyvenęs 727–698 m. prieš Kristų, „uždarė Gihono vandenų angą ir nukreipė juos žemyn į vakarinį Dovydo miesto pakraštį“ (Metraščių antros knygos 32,30). Taip per Jeruzalės apgultį šaltinio vanduo buvo nukreiptas į Siloamo ežerą, iš kurio tuo metu miestas pasirūpindavo vandeniu.
|
|
Alyvų kauliukai patvirtina, kad Saliamonas valdė didžiulę karalystę |
|
|
|
|
Biblija
|
|
Penktadienis, 19 Vasaris 2010 17:34 |
|
 Ar Dovydas ir Saliamonas buvo tik nedidelės provincijos kunigaikščiai, ar, kaip teigia Biblija, valdė didžiulę karalystę? Nauji archeologijos atradimai akivaizdžiai patvirtina Biblijos teisingumą. Mokslininkai Hendrikas J. Bruinsas ir Amihai Mazaras iš Ben Guriono universiteto radioaktyvumo metodu nustatė alyvų kauliukų ir grūdų, rastų Jordano slėnyje, amžių. Vienas kultūrinis sluoksnis datuojamas X a. prieš Kristų, kai valdė Dovydas ir Saliamonas. Šiame sluoksnyje aptikti keramikos gaminiai, kurie Izraelyje yra archeologiškai
|
|
Saliamono šventyklos egzistavimo įrodymas? |
|
|
|
|
Biblija
|
|
Penktadienis, 19 Vasaris 2010 17:29 |
|
 Jeruzalėje rastas akmeninis, galimas daiktas, Saliamono šventyklos buvimo įrodymas: karaliaus Jehoašo, gyvenusio IX a. prieš Kristų ir atstačiusio Saliamono šventyklą, rašto plokštė. Senuoju finikiečių-hebrajų raštu parašytame tekste, kone ant visiškai išsilaikiusios juodos plokštės, karalius aukština savo restauravimo darbus. Tas pats tekstas beveik žodis žodin yra Antroje karalių knygoje, 12 skyriuje.
|
|
Jericho užkariavimas nėra pramanas |
|
|
|
|
Biblija
|
|
Penktadienis, 19 Vasaris 2010 17:27 |
|
 Biblinis pasakojimas apie izraelitų užkariautą Jerichą nėra išgalvotas, kaip kad mano modernieji teologai. Prie tokios išvados priėjo Izraelio istorijos žinovas, Ziulto Biblijos parodos įkūrėjas Alexanderis Schickas (Vesterlandas, Vokietija). Šveicarijos žurnale „Factum“ (Bernekas) paskelbtame straipsnyje jis remiasi amerikiečių archeologo ir keramikos specialisto Bryanto Woodo (Landesvilis, Pensilvanija) tyrinėjimais. Woodas yra ir Biblijos tyrinėjimų draugijos Amerikoje direktorius. Visiems Senojo Testamento Jozuės knygoje aprašytiems
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
Puslapis 1 iš 6 |
Senųjų Bažnyčios Tėvų liudijimais, apaštalas Paulius apie 67 m. kankinio mirtimi mirė Romoje. Vis dėlto iki šiol tebekyla ginčų, ar pagonių misionierius iš tiesų mirė šiame mieste. Biblija apie tai nieko nepraneša. Vienas italų archeologas nusprendė nustatyti apaštalo kapo koordinates. Kaip praneša vokiečių laikraštis „Die Welt“, Vatikano ekspertas Giorgio Filippis, po viena Romos bažnyčia rado sarkofagą, kurį jis tikisi identifikuoti kaip paskutinę apaštalo poilsio vietą. Paulius, keliais metais vėliau už Jėzų gimęs Tarse, buvo pavadintas Sauliumi ir
Skubiai reikalingas: