Viskas jaunimui

Fizikoje egzistuoja dimensijos. Dimensija – tai tos pačios rūšies dydžių aibė. Fizikoje yra vieninga pagrindinių dimensijų sistema: ilgis, laikas, masė, tankis, šviesos stiprumas, termodinaminė temperatūra ir elektros įtampa. Biologijoje viena iš tokių dimensijų yra evoliucija. Evoliucija nėra toks faktas, kurį būtų galima eksperimentu įrodyti arba matematiškai apskaičiuoti, kaip pvz. Žemės sukimąsi aplink saulę arba Žemės buvimą apskritimo formos. Vis dėlto pritarimas evoliucijos teorijai nėra paliktas mūsų pasirinkimui pagal mūsų skonį: ji arba buvo, arba ne. Tam tikra prasme šis tas kalba už jos buvimą. Jos vyksmas gali būti stebimas fenomenas, jei paimsime mikroorganizmų pasaulį. Mikroorganizmai labai trumpai gyvena ir greitai dauginasi, yra be galo daug individų. Taip pat ir augalų bei gyvūnų pasaulyje izoliacijos dėka išvedamos naujos veislės. Sakysite, kad išvedami balandžiai ar šunys taip ir lieka balandžiais ar šunimis, bet niekados netampa katėmis? Augalijos pasaulyje yra pavykę išvesti tokių augalų, kurie peržengė savo šeimos ribas. Gyvų būtybių reprodukcija vyksta geometrinės progresijos būdu, bet jų populiacija išlieka daugiau mažiau pastovi. Aplinka atlieka ribojantį vaidmenį. Kadangi populiacijos varžosi dėl maisto atsargų, vyksta konkurencinė kova. Išlieka stipriausi, t.y. tie, kurie geriausiai prisitaikę. Kitimas įvyksta per mutacijas, individai su defektais yra pašalinami.

Kitas evoliuciją liudijantis dokumentas yra fosilijos. Per jas galima taip pat stebėti rūšių kitimo eigą, pvz., archeopteriksas (paukštis-driežas). Trečias dalykas yra tos pačios rūšies gyvi organizmai, sutinkami įvairiose, gerokai viena nuo kitos nutolusiose teritorijose. Tarkim, ta pati paukšių rūšis Europoje ir Šiaurės Amerikoje ir Australijoje gerokai skirsis.

Plg. Prof. Christian‘o Kummer‘io SJ knygą „Philosophie der organischen Entwicklung“
(„Organinio vystymosi filosofija“)

Tai visiškai neprieštarauja Sukūrimo teorijai ir teleologijai. Teleologija juk turėjo vykti konkrečiai. Evoliucijos teorija, mano galva, rodo Dievo laisvės įdiegimą materijai, kuri krypsta į dvasią. Krikščioniškame pasaulyje kritikuojami tik evoliucinės pažinimo teorijos šalininkai, kurie mano, kad žmogaus intelektas atsirado dėl prisitaikymo prie aplinkos. Atvirkščiai, natūrali atranka neretai vyksta nedalyvaujant protui (dėl gamtos katastrofų ar atsitiktinumų), o kartais protas ne padeda, bet trukdo išgyventi (karai, abortai ir pan.).