Viskas jaunimui

Sakoma, kad žmogus – aukščiausia rūšis, tačiau kiekvienoje žemesnėje rūšyje galima rasti vienokius ar kitokius žmogiškuosius bruožus. Šiuo požiūriu pas gyvūnus evoliucijos metu atsirasdavo vis daugiau žmogiškųjų bruožų, kol neatsirado pats žmogus. Tačiau, kaip mes pamatysime, „žmogiškieji“ bruožai išbarstyti per visą gyvūnijos pasaulį visai atsitiktine tvarka, ir pas kai kuriuos „žemesnius“ gyvūnus pasitaiko bruožai, kuriuos neturi „aukštesni“.

VABZDŽIAI

Pradėsime nuo mažųjų būtybių – vabzdžių. Jų elgesy yra daug to, kas priimtina žmogui ir ko neturi beždžionės. Yra skruzdėlės, kuriuos žygiuoja vorom, prižiūri grybus, renka derlių, meldžia „pieno karves“ (amaras), ir netgi laiko vergus. Žiūrint į šias savybes, į žmogų labiau panašios skruzdės nei beždžionės.

Kas liečia gamybą – bitės gamina medų, sumaišant nektarą su vandeniu ir konservais. Viena vorų rūšis stato mažą plaustą, plaukioti vandeniu, o kita vorų rūšis gaudo aukas iš pagamintų spąstų, lygiai taip pat, kaip žmogus.

DAINOS IR ŠOKIAI

Vienas iš driežų (roplys) bėgioja ant užpakalinių kojų – turi galimybę vaikščioti tiesiai, tačiau kalbama, kad tokia galimybė žmonės persidavė iš beždžionių. Paukščiai vaikšto ant dviejų kojų – taipogi žmogiškasis bruožas. Dauguma paukščių moka dainuoti, tačiau žinduoliai, apart žmonių – to nemoka. Papūga netgi žmonių frazes gali pakartoti, ko nemoka nei viena beždžionė. Gervės šoka. Gulbės gyvena poroje visą gyvenimą, kaip žmonės!

Pagal aminorūgščių panašumą baltymuose, višta yra arčiau žmogaus, negu bet koks kitas žinduolis, tuo tarpu ir beždžionės.

NAMAI KELYJE

Paukščiai stato namus naujos kartos išauginimui, kas labai panašu į žmogiškuosius bruožus (beždžionės, atvirkščiai, pasidaro nakvynės vietą iš lapų, ir labai retai ją naudoją du kartus). Apart to, yra paukščių, kurie audžia savo lizdą arba siuva juos. Gali pasirodyti, kad įrengti medines konstrukcijas ir išpaišyti jų sienas – tai tik žmogiškasis bruožas. Tačiau visa tai netiesa. Kartu su mumis tuo užsiima trys australiškų paukščių rūšys. Šių rūšių patinai stato mažas pavėsines iš šakų su koridoriumi viduryje, o vėliau išpaišo vidines sienas iš skirtingų vaisių sulčių ar susmulkintos medinės anglies.

Jus niekuomet negalvojote, kaip mes panašūs į paukščius atostogų metu prie jūros? Mes prabundame, nusiprausiame, susišukuojame, pasipuošiame, pavalgome, vėliau išsimaudome, nusišluostome ir deginamės – lygiai taip, kaip žuvėdros. Jeigu panašus elgesys susietas su artimomis giminėmis, kaip tvirtina evoliucionistai, tuomet mes panašesni į paukščius, o ne į beždžiones – nors paukščių niekas nelygina su žmonėmis.

Jeigu sulyginus žinduolius, tuomet žmonės labai panašūs į dramblius. Pas mus panašūs išsivystymo stadijos ir gyvenimo trukmė. Žmonės, dirbantys su drambliai, tvirtina, kad pas mus daug panašių emocinių bruožų. Indiškas dramblys panašus į žmogų sekančiais bruožais: jis gali nutūpti ant kelių (dėka to, kad jo galūnių kaulai susilenkia beveik tiesiu kampu) – niekas iš žinduolių, apart žmogaus, to padaryti negali; jie turi gerą atmintį; drambliai naudoja darbo įrankius – ir ne tik ieškant maisto, kaip beždžionės; jie laidoja savo mirusiuosius, užpilant juos žeme ir augalija. Beždžionės išvis nesupranta, kad jo draugas mirė, ir lieka šalia su mirusiu kūnu, kol visas būrys nepereis į kitą vietą.

Inžinieriniuose darbuose į žmones panašiausi bebrai su savo namukais ir užtvankomis. Pagal pieno sudėtines daleles į mus panašiausi asilai, pagal maisto suvartojimą – didžiosios pandos. Pagal higieną – meškėnas, besimaitinantis krabais. Jis, esant galimybei, juos išplauna prieš suvalgant. Banginiai gido savo draugus. Elgesio taisyklės vilkų gaujoje labai panašios į žmonių taisykles.

PAGAL BEŽDŽIONIŲ PAVIDALĄ?

Ir vis dėl to, kas tyria numatomą homosapiens atsiradimą, reikalauja tirti būtent beždžionių socialinį gyvenimą.

Iš primatų (beždžionių ir t.t.) pagal aminorūgščių seką į žmogų panašiausia yra šimpanzė, o pagal morfologiją – orangutangas. Gibonas linkęs tiesiai vaikščioti. Bet kadangi niekas iš beždžionių ne ištiesia kelius, jie lieka keturkojais.

Įrodyta, kad banginiai ir delfinai ne kvailesni už beždžiones. Drambliai ir rudieji lokiai taip pat protingesni už beždžiones, ir juos lengviau apmokina cirko numeriams. Šunys taip pat protingesni, ir įsidėmėkite, kad šunys saugo kai kurias beždžiones, o ne atvirkščiai.

Jei mes garbingai norime sustatyti žmogaus genealoginį medį, aukščiau nurodyti faktai šiek tiek suglumina. O gal mes kilę iš vabzdžių ar paukščių? O gal iš dramblių? Visi šie gyvūnai gali pretenduoti į giminystės ryšius ne mažiau nei beždžionės.

Bet kam ieškoti protėvių gyvūnų pasaulyje? Pagal daugelį parametrų žmogus nuo gyvūnų skiriasi tiek, kad tiesiog neįmanoma kalbėti apie kažkokią giminystę. Žmogus naudoja įrankius visai kitaip, negu visi kiti kūriniai. Žmogaus sugebėjimas kalbėti ir užrašyti savo mintis ir veiksmus labai skiriasi nuo gyvūnų pasaulio. Žmonės sukūrė literatūrą ir meną. Jie naudoja abstraktines sąvokas. Žmogus skiriasi nuo gyvūnų taip stipriai, kad neįmanoma kalbėti apie kažkokius panašumus.

Iš pat pradžių žmogus buvo sutvertas pagal Dievo paveikslą. Nejau pirmagimio teises užleisim teorijai, tvirtinančiai, kad žmogus – beždžionė!

G. Simonds
invictory.org