Viskas jaunimui

Kai žmogus yra sotus, kai jam nieko neskauda ir kai turi bent truputį pragyvenimo lėšų, tada jis pradeda mąstyti apie savo gyvenimo prasmę. O jeigu žmogui nepavyksta suvokti, kodėl jis gyvena, tai stengiasi nuo šio klausimo pabėgti. Žmogaus veikla, studijos, profesija, pramogos iš dalies gali padėti tai padaryti. Tačiau nepaisant viso to, pasitaiko akimirkų, kurios yra stabdys žmogaus gyvenimo kelyje. Laimė ar nelaimė, liga ar mirtis, su kuriomis tenka susidurti savo aplinkoje, priverčia susimąstyti.

Po krikščionybės, islamo ir induizmo, budizmas yra ketvirtoji pagal dydį pasaulio religija, kuriai šiandien priklauso apie 295 mln. žmonių (6,2 proc. pasaulio gyventojų) Pietų ir Rytų Azijoje. Budizmo įkūrėjas Sidharta Gautama (apie 563–48 m. pr. Kr.) buvo turtingo kunigaikščio sūnus ir augo dabartiniame Nepale. Daug keliaudamas jis realiai suvokė senatvę, ligą ir mirtį. Po susitikimo su atsiskyrėliu Sidharta atsisakė ištaigingo gyvenimo ir tapo asketu, mokėsi jogos. Tačiau greitai jis nusigręžė nuo griežto asketizmo ir praktikavo tik didelį saikingumą „vidurinysis kelias“.

Induizmas turi 630 mln. šalininkų, t. y. 13,2 proc. pasaulio gyventojų. 85 proc. indusų gyvena Indijoje, Nepale. Šiose šalyse induizmas yra valstybinė religija. Sąvoka „induizmas“ tai ne vieningos religijos Indijoje apibrėžimas. Ji apibūdina daugelį Indijoje paplitusių religijų, kurios turi daug bendro ir daug skirtumų. „Hindu“ senąja persų kalba reiškė Indo upės vardą. Vėliau juo buvo vadinami šios srities gyventojai, o musulmonams užkariavus Indiją, persiškai kalbantys Indijos musulmonai tokiu vardu ėmė vadinti indų religijas.

Sąvoka „sekta“ yra kilusi iš lotyniško žodžio „secta“ (lot. sequor – sekti), kuris iš pradžių reiškė „kryptį, trajektoriją“ arba „būdą, principą“. „Secta“ gali reikšti ir politinę partiją arba filosofinę mokyklą, bet ją kildinti iš anglų k. „sector“ arba „section“ jokiu būdu negalima, kadangi tada „sekta“ būtų tam tikra uždara rato zona, tarsi gabalėlis iš torto.

Vilniaus miesto savivaldybėje vykusiame Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos posėdyje, apsvarsčius Vladimiro Simonenko, Eduardo Platovo ir Vytauto Valentinavičiaus kreipimąsį leisti organizuoti eitynes „Už lygybę“, nuspręsta leidimą išduoti. Tačiau leidime pasiūlyta alternatyvi eitynių vieta ir maršrutas – prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, Olimpiečių ir Rinktinės gatvėmis iki automobilių stovėjimo aikštelės. Eitynių organizatorių kreipimesi buvo prašoma šių metų gegužės 8 d. nuo 12 iki 14.30 val. leisti organizuoti eitynes Rūdninkų gatvėje, einant nuo Pylimo ir Raugyklos gatvių sankirtos iki Rotušės aikštės, kur būtų išskleista vaivorykštės vėliava.